Turbūt, kas yra tango, daugiau ar mažiau žinome visi. Tango - visų pirma, su meile bei romantika asocijuojamas aistringas šokis, gimęs Buenos Airėse (Argentina) ir Montevideo (Urugvajus) XIX a pabaigoje.
Tačiau "tango" - tai ne tik šokis. Tai visas kultūrinis reiškinys, susiformavęs įtakojant Pietų Amerikos, afrikietiškoms ir europietiškoms kultūroms ir apimantis išvien išsivysčiusius elementus: šokį, muziką, dainą ir poezija. Žemesniosios klasės Argentinos bei Urugvajaus kvartaluose gimęs tango XX amžiaus pradžioje įsiviešpatavo ne tik Amerikoje, bet ir Europoje bei JAV. Tango kultūra, patyrusi daugybę įtakų, nuopolių ir pakilimų, žavėjo ir žavi daugybę žmonių visame pasaulyje. Šiandien yra daugybė šokių, kurie vadinami tuo pačiu, tango, vardu. Ir tai ne tik tiesiogiai iš originaliojo tango, šokto Argentinos bei Urugvajaus žemesniosios klasės rajonuose išsivystęs argentinietiškasis, bet ir savarankiškai subrendę pramoginis tango, suomiškasis tango, kiniškasis tango, vintage tango, ir kiti, kurie nuo originaliojo skiriasi tiek technika, tiek vartojamais terminais. Kartais net atrodo, kad juos vienija tik bendras pavadinimas. Be to, tango muzikos ir šokio elementai dėl savo dramatiško jausmingumo ir asociacijų su romantika ypač vertinami ir įvairiuose sportiniuose pasirodymuose - dailiajame čiuožime, sinchroniniame plaukime ir pan.
Argentinietiškas tango
Pats seniausias, autentiškiausias - argentinietiškasis tango. Argentinos tango šokiui paprastai būdingas platus atviras apsikabinimas, kai partneriai liečiasi per rankų ilgį, arba uždaras apsikabinimas, kai partneriai liečiasi krūtinėmis, tačiau šokant argentinietiškąjį tango, niekada nuolat nesiliečiama kojomis. Pirmiausia juda kūno centras ir tik tada - jį paremiančios kojos. Argentinietiškojo tango žingsniai grakštūs, tarsi slystantys, tačiau jie gali skirtis priklausomai nuo ritmo, greičio, kitų šokio savybių, ir jokio vieno specialaus ritmo nėra. Šis šokis paprastai priklauso nuo individualių abiejų šokėjų žingsnių, todėl vienas žingsnis nuo kito gali visiškai skirtis. Tai leidžia šokėjams šokį padaryti gyvą ir lankstų, pritaikyti prie skambančios muzikos ir savo nuotaikos. Argentinietiškojo tango žingsnis pradedamas nuo kojos pirštų, pėdos pagalvėlės arba žengiama visa pėda, tačiau ne kulnu kaip tarptautinio stiliaus tango. Pagrindiniai argentinietiškajam tango būdingi terminai - boleo (judesys, kai koja tarsi sklendžia ore), gancho (judesys, kai vienas šokėjas koja apkabina kito šokėjo koją ar kūną), parada (judesys, kai partneris pastato pėdą priešais partnerės pėdą), sacada (judesys, kai partneris stumteli partnerės koją įžengdamas į jos erdvę) ir kiti.
Skiriami net septyni paties argentinietiškojo tango stiliai, kurie šokami pagal keletą muzikos žanrų: tango, valsą, milongą (greitesnis tango), tango nuevo ir alternatyviąją (kai tango šokamas pagal visai kitokią, netikėtą, muzika).
Milonga - kas tai?
Kalbant apie tango, dažnai girdime terminą „milonga". Ar žinote, kas tai? Milonga, kaip ir tango, turi keletą reikšmių - tai argentinietiška bei urugvajietiška muzikos forma, šokis, vieta, kurioje šokamas tango arba pats kolektyvinis susitikimas milongoje (vakarėlyje), į kurį ateinama pašokti ar tiesiog pailsėti, besiklausant gyvai grojančių orkestrų arba garso įrašų.
Milonga - tango vakarėlis
Būtent taip vadinami ir vakarėliai, į kuriuos renkasi argentinietiškojo tango šokėjai. Milongos vakarėliuose, vykstančiuose baruose, kavinėse ar salonuose, skamba tango, valso bei milongos muzika. Milongos rengiamos reguliariai, paprastai kartą per savaitę. Dažnai jos pradedamos šokių pamokomis, o kartais, ir parodomaisiais šokiais. Grojama muzika yra sugrupuota į rinkinėlius, kurių kiekvienas susideda iš 3-5 vienodo muzikos žanro dainų. Tarp šių ritinėlių - trumpa muzikinė pertraukėlė, kurios metu išvaloma šokių aikštelė ir pasikeičiama partneriais. Keistis šokių partneriais - viena nerašytų milongos taisyklių. Milongas lydi ir daugybė kitų nerašytų struktūros ir etiketo taisyklių: kvietimo šokti ritualas, bendra šokio kryptis, pagarba partneriui ir kietiems šokėjams, palydėjimas, cumparsita (paskutinis šokis) ir kt.
Milongos ir praktikos skirtumai
Į milongą paprastai ateinama pasipuošus vakariniais drabužiais. Praktikose aprangos stilius nėra svarbus, be to, jose, priešingai nei milongose, nėra ir itin griežtų elgesio taisyklių. Skiriasi ir praktikų bei milongų laikas - milongos paprastai rengiamos vėliau ir trunka iki paryčių. Praktikose, skirtingai nei milongose, dalyvauja ir mokytojai, kurie pataria, paaiškina, parodo, į kuriuos galima kreiptis pagalbos. Taigi praktikose mokomasi šokti, o milongose - šokama.