pravėrus duris,
jaučiu papuoliau į tinkamą vietą;
judesys, šypsenos....
negaliu palikti šypsenos nuošalyje
daugelyje matau, ne - jaučiu siekį perteikti man savo vidujio pasaulio dalį, dalytę ....
taip sunku neatsiliepti
tiek daug nori pasidalinti su manim savo sukauptu turtu;
stengiuosi atsiliepti kiekvienam ar nors keliems, ar kas papuola į akiratį,
kai dalinuosi šypsena, mano turtas dalinasi ir jo, to turto, vis daugėja...
visai maža mirksniukas, tiek kiek akies vokas uždengia akies obuolį,
ir jau galingas srautas, mano paties vidujis, užlieja tą esybę, praėjusią pro duris
jaučiu papuoliau į tinkamą vietą;
muzika pasitinka dar nepasiekus durų, jau lauke, automobilyje, mintyse lydi
besiruošiant
pravėrus duris, ji pasako: jau esi vietoje, jau nugalėjai visas kliūtis ir patekai į sau tinkamą vietą
nuovargis, rūpesčiai .... viskas tolima ir gal pasieks vėliau, už valandos, o gal tik rytoj; čia ir dabar galiu pasidalinti savo turtu, padaryti jo daugiau, dar daugiau;
vėl šypsena; dar ir dar, daug įvairių šypsenų: skaidrių, liūdnų, kupinų nevilties, perduodančių pagieža... būna ir taip,
geriau šypsena;
ir skaudi šypsena sukuria naujo;
kurti įdomiau;
aplinka pilna noro keistis, truputis šypsenos :) , judesio, ir tas naujas atsirado,
kitas judesys ir jau viskas kitaip, kaip gera: aš galiu sukurti judesį!
štai paimu judesį, laikau jį savyje;
apžiūriu iš visų pusių: koks nuostabus judesys, kiek daug galiu turto perduoti judesiu;
ir aplink muzika, muzika kalboje, judesyje; muzika, muzikos garsai ...
katalizatorius (katalizatorius sustiprina visą vyksmą, jei nežinai kas tai yra katalizatorius ;-), tai yra kažkas, kai iš nieko atsiranda šypsena, judesys, skamba muzika;
aš tampu savo kūrėjo norimu rezultatu
aš esu laimingas